volkas

1 ×võlkas (sl.) sm. (2) A.Baran, K.Būg, LKAI78, (4) Žž, vòlkas (1) LKAI79, vólkas (1) LKAI78, vol̃kas (2) NdŽ, LKAI78 1. M, KŽ, Brsl, Dbk, Ssk, LKAI78(Trak, Vlk, Eiš, Ktv, Rmš, Ar, Jon, Kdn, Št, Tj, Rm, Ldk, Dbg, Dgl) žr. 3 valkas 1: Su volkù kočioja drabužius J. Ką rūbus trina võlkas viršutinis, o apatinis – kočėlas Šlčn. Võlkas su dantais, kitas – kočėlas Dv. Vólkas rūbam kočiot būdavo dantuotas, o kočėlas apvalainas Mlt. Paduo (paduok) võlką ir kočėlą, ba man reikia kočiot rūbai Grv. Kur padėj[o] volkùs, niekap nerandu Rš. Kočėlas yra, võlko nėr LzŽ. Sukočėji su kočėlu tokiu, su tokiais volkaĩs iškočėji, sutvarkai Žž. Volkẽlis LKAI79(Btrm). 2. NdŽ, Stk, Rmš, Ar, Gdž, Sb, Dl žr. 3 valkas 4: Aš tai kai avižas pasėju, tai ir volkù pervažiuoju Vžns. Su vólkais suvažinėja, sutrina i užaria [lubinus] Grnk. Vólkas grumstam daužyt labai gerai Adm. Grumtai tokie kieti, kad nė vólkas nesutrina Sml. Geriau beržinis võlkas – ąžuolinis labai sunkus Dgl. Tavo vólkas sunkesnis – kiba duosi ir man biskį pavolkuot Krok. Toks sunkus volkas, kad net arklys vargiai veža Ppl. Kitas [javų] pjovimas, kai volkù nors didesnius grumtus apdaužai Skdt. ^ Anas susrijęs kai volkas Dkk. Karvės pievoj stovi kai võlkai (nupenėtos, riebios) Klt. 3. R289, MŽ387, N, BS154, LKAI76(Trak, Glv, Šr, JnšM, Pl) grūstuvas.